Lietuvos Istorijos Instituto Leidykla

ĮVADAS. . 7
VILNIAUS NAUJŲJŲ MIESTTF TPAŠTT PAVYZDŽIAI . . 13
SANTRUMPOS . . 20
VILNIAUS NAUJŲJŲ MIESTIEČIŲ SĄRAŠAS . . 21
VĖLIAUS ISTORIJOS XVn-XVm A. TERMINŲ ŽODYNĖLIS . . 537
ŠALTINIAI . . 541
BIBLIOGRAFIJA . . 541
VEIKLOS PAVADINIMAI . . 543
ADMINISTRACINIAI VIENETAI . . 559
VARDO PRIEDĖLIAI . . 562
SUMMARY . . 566
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ . . 569
VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ . . 659

PRATARMĖ . . 9
PREFACE . . 14

Baltarusijos krikščioniškoji dvasininkija 1863-1864 m. sukilime: problemos istoriografija . . 19
Caro valdžios politika baltarusiškų ir lietuviškų gubernijų katalikų dvasininkijos atžvilgiu 1863 m. sukilimo išvakarėse . . 43
Seinų vyskupijos katalikų dvasininkija 1863 m. sukilimo išvakarėse . . 55
Buvusios Respublikos žemių vyskupų požiūris į 1863 m. sukilimą . . 81
Lietuvos katalikų dvasininkija ir 1863 m. sukilimo Manifestas . . 103
Vilniaus generalgubernijos valdininkų politika katalikų dvasininkijos atžvilgiu po Sausio sukilimo numalšinimo . . 131
Lenkijos Karalystės unitų dvasininkija Sausio sukilime . . 155
1863-ieji metai Lietuvos stačiatikių vyskupijos istorijoje . . 169
Sukilimo vadas Antanas Mackevičius ir jo santykis su vyskupu Motiejumi Valančiumi . . 191
Dėl kun. Antano Mackevičiaus vadovavimo sukilėlių būriui 1863-1864 m. sukilime . . 203
Kun. Stanislavas Matrasius (Matraš) iš Kšešuvo prie Sanos: sukilėlio ir tremtinio likimas . . 213
Rusijos imperijos valdžia ir Katalikų Bažnyčia Lenkijos Karalystėje sukilimo metais: kan. Julijonas Zaleskis . . 229
Pijorai ir Sausio sukilimas . . 253
Religija 1863-1864 m. sukilimo retorikoje . . 269
Lenkų dvarininkų užrašai ir atsiminimai: represijos lietuvių-baltarusių žemėse prieš Katalikų Bažnyčią po Sausio sukilimo . . 299
Ar Antanas Baranauskas (ne)rašė apie 1863-1864 m. sukilimą? . . 317
Dvasininkai „litvomanai" ir jų požiūris į 1863 metų sukilimą . . 329

SANTRUMPOS . . 358
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS . . 360
APIE AUTORIUS . . 362
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ . . 366
VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ . . 376

IVADAS . . 9
ISTORIOGRAFIJA IR ŠALTINIAI . . 15
KATALIKU BAŽNYČIOS ATSINAUJINIMO XIX A. VIDURYJE PRIELAIDOS . . 31
ŽEMAIČIU VYSKUPIJOS SEMINARIJA IR LIETUVIU KALBA .83 DVASININKIJA IR LIAUDIES SĄJUDŽIAI . . 213

IŠVADOS . . 263
PRIEDAI . . 269
ŠALTINIAI IR LITERATURA . . 399
SANTRUMPOS . . 420
ASMENVARDŽIU RODYKLE . . 421

TRAKAI IM 15-17. 17. JAHRHUNDERT . . 7
LISTE DER PRIVILEGIEN UND AKTEN . . 29
Abkürzungen . . 69

PRIVILEGIEN UND AKTEN . . 73
ZUSAMMENFASSUNG . . 559
REGISTER . . 563

Sachregister . . 563
Personenregister . . 642
Ortsnamenregister . . 688

PRATARME . . 7
AKT INWENTARZA EKONOMY WILENSKIEY (1622) . . 22
VILNIAUS VAIVADIJOS EKONOMIJOS VALDŲ SURAŠYMAS (1622) . . 23
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ . . 225
VIETOVARDŽIŲ RODYKLE . . 249
THE 1622 INVENTORY OF THE VILNIUS ECONOMY. SUMMARY . . 253

Pratarmė . . 10

I. SOCJALNO-DEMOGRAFICZNY OBRAZ GRUP SPOŁECZNYCH
Przemiany szlachectwa litewskiego, XVI-XVIII wiek. Prawo a praktyka . . 24
Gardino miesto elitas XVIII a.: vertinimo kriterijai ir kūrimosi mechanizmas . . 38
Cykle życia jednostki i rodziny: na przykładzie chłopów litewskich w XVIII wieku . . 49
Oficjaliści Komisji Skarbowej jako grupa społeczna Wielkiego Księstwa Litewskiego (1764-1795) . . 67
Prałaci kapituły katedralnej diecezji wileńskiej w pierwszej połowie XIX wieku . . 87
Gardino gubernijos Lydos apskrities bajorai: istorinės demografinės analizės bandymas . . 104

II. GRUPY SPOŁECZNE A KONTEKST SPOŁECZNO-POLITYCZNY
Apogeum wojny domowej i wprowadzenie konfederackiej formy rządów w Wielkim Księstwie Litewskim (1700-1703) . . 122
Baltarusijos kaimo bendruomenė XVI-XVIII a.: nuo gyventojų saviorganizacijos iki valstybinės struktūros . . 137
Romos katalikų dvasininkų mobilumas ir jo kontrolė Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose (po 1863-1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios) . . 159
Bajorų luomo gelbėjimas? Giminių sąjungų susidarymas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje . . 192
Pilietinės visuomenės elementai Panevėžio miesto bendruomenėje XX a. pradžioje . . 214
Struktura narodowa i społeczna ludności ziem białoruskich w końcu XIX i na początku XX wieku a białoruska idea narodowa . . 216
„Staro-Litwini". Kilka uwag na temat socjo-etnicznego pochodzenia Polaków na Litwie historycznej . . 234

III. KULTURALNA I CODZIENNA PRAKTYKA GRUP SPOŁECZNYCH
Bajorai ir prekyba. Keletas epizodų iš XVI a. Kauno žemės teismo knygų . . 272
Miesto elitas ir Lucko miestiečiai XVI-XVII a.: socialiniai konfliktai kaip kasdienio gyvenimo raiška . . 287
Intelektinės XIX a. pirmosios pusės Lietuvos dvarininkų aspiracijos: istoriografinis kontekstas ir nauji tyrimo aspektai . . 289
Model aktywnego czytelnika na prowincji byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego w I połowie XIX wieku . . 310
Pirklių labdaringos veiklos atspindėjimas XIX a. dvasiniuose testamentuose . . 328
Privati erdvė kaip XIX a. pabaigos socialinių ir ekonominių pokyčių indikatorius . . 343
Vilniaus sukčiai (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia) . . 363
Profesija ir amatas: sąvokų transformacija ir jų vartojimas aprašant XIX a. visuomenės socialinės struktūros pokyčius . . 384

Indeks osób . . 401
Indeks nazw geograficznych . . 410